Vladas Charkovas

Vilnius, Lithuania

Tėvo meilės laiškas man

Ar kada nors esate gavę “Facebook” žinutę iš Dievo?.. Aš taip! Štai kaip tai įvyko.

Augau krikščioniškoje aplinkoje, todėl apie Dievą žinojau gana nemažai. Stengdavausi būti doru krikščionimi ir laikiausi įsitikinimo, kad geras ir Dievui priimtinas buvau tada, kai pavykdavo laikytis Dievo įsakymų.

Vis dėl to dvyliktos klasės pradžioje palūžau. Kad ir kaip stengiausi, man niekaip nepavykdavo laikytis dviejų Dievo įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ bei „Nesvetimauk“. Dažnai pykdavomės su mama, o širdį draskė jaunatviški geiduliai. Galiausiai nusprendžiau, jog Dievo įsakymų neįmanoma įvykdyti, o tyro gyvenimo standartai man tiesiog nepasiekiami. Nusprendžiau visiškai atmesti krikščionybę.

Paskutiniais mokyklos metais pabėgau iš namų ir metus gyvenau su draugais. Nebelankiau bažnyčios, nebeskaičiau Biblijos ir nebesimeldžiau. Tapau atviru maištininku. Pradėjau “mėgautis” ištvirkavimu su merginomis, be saiko rūkyti, vartoti narkotikus ir alkoholį. Praktikavau ir homoseksualius santykius. Buvau kaip pasiutęs šuo, paleistas nuo grandinės. Mane labiausiai motyvavo noras patirti kuo daugiau malonumo. 

Kurį laiką toks gyvenimo būdas man patiko, tačiau greitai ėmiau pastebėti tam tikrus „šalutinius“ poveikius. Į blogąją pusę sparčiai ritosi mano vertybės, doroviniai įsitikinimai bei elgesys apskritai. Atrodė, lyg iš šono stebėčiau savo paties drastišką moralinį degradavimą. Jaučiausi, lyg kažkas kitas verčia mane daryti tai, ko nenoriu. Tapau priklausomas nuo svaigalų. Neparūkęs „žolės“ negalėjau nei dienos su džiaugsmu užsiimti įprasta veikla ar tiesiog bendrauti su žmonėmis. Tai pat klausiau savęs, kodėl nesu laimingas, jei nusipirkau naują mašiną, patyriau seksualinių malonumų, gavau nemažai pinigų ir pan.? Visi tie dalykai turėjo suteikti džiaugsmo ir laimės, tačiau juos gavęs, atvirkščiai – jaučiausi lyg patyręs nuostolį, o gyvenimas atrodė dar beprasmiškesnis.

Ėmiau trokšti pokyčių. Jaučiausi esąs nuodėmės vergas ir giliai viduje žinojau, kad man padėti gali tik Dievas. Svajojau apie širdies ramybę ir atleidimą už visą blogį, kurį padariau, tačiau nedrįsau kreiptis į Dievą, nes bijojau, kad atgailavęs, vėl sugrįšiu prie nuodėmingo gyvenimo būdo. Troškau visiško ir negrįžtamo pasikeitimo.

Kartą į „Facebook“ draugus mane pakvietė žymus Lietuvos kompozitorius, artimas Vytauto Kernagio draugas Gintautas Abarius. Tuo metu jis gyveno JAV. Gintautas manęs nepažinojo, tad šis pakvietimas buvo gana netikėtas. Lyg kunigui klausykloje nusprendžiau atlikti jam išpažintį. Rašiau paprastai: “Jaučiuosi įklimpęs į purvą, nuo kurio norėčiau būti apvalytas, tačiau nežinau, kaip tą padaryti. Noriu grįžti pas Dievą, tačiau bijau, kad vėliau mano nuodėmės vėl nepasikartotų.” Iš esmės, troškau radikalaus gyvenimo “perkrovimo” ir atsidavimo Dievui, tačiau buvau įsitikinęs, kad prieš kreipiantis į Dievą su atgaila, pirmiausiai, turiu susitvarkyti savo gyvenimą pats.

Atsakydamas Gintautas man atsiuntė du laiškus, kuriuose rašė, kad Dievas mane be galo myli, laukia manęs pas Jį sugrįžtant ir visada priims dėl to, ką Jo Sūnus Jėzus Kristus padarė dėl manęs mirdamas ant kryžiaus ir trečią dieną prisikeldamas iš mirties. Ten, ant kryžiaus, mano nuodėmės buvo visiškai sunaikintos ir, jei atgailausiu prieš Dievą išpažindamas savo nuodėmes, Jis akimirksniu man atleis ir su džiaugsmu priims, kaip tą padarė Tėvas savo sūnui paklydėliui (Luko evangelija 15 skyrius).

Lygiai po savaitės, kai gavau šiuos laiškus, grįžęs iš eilinio vakarėlio susmukau prie savo lovos ir ėmiau raudoti. Negalėjau ištarti žodžiais, bet mintyse kartojau: “Atleisk, jog iššvaisčiau savo gyvenimą, kuris priklauso Tau”. Tą pačią akimirką patyriau, kad Dievas atleido visas mano nuodėmes! Siela tapo visiškai laisva nuo kaltės ir gėdos. 

Tą pačią naktį Biblija man tapo nuostabiausia knyga pasaulyje, ir aš buvau radikaliai perkeistas. Per vieną naktį dingo noras rūkyti, gerti, keiktis, paleistuvauti, žiūrėti pornografiją. Jaučiausi taip, lyg ilgą laiką gyvenau stipriai apgautas ir staiga atradau tiesą. „Galiu būti laimingas be svaigalų! Galiu būti laimingas be ištvirkavimų! Galiu būti laimingas be pinigų! Galiu būti laimingas nepersistengdamas dėl savo išvaizdos ir nesistengdamas niekam įtikti!“ – visą naktį galvoje skambėjo šios ir kitos panašios mintys. Buvau Kristaus pagautas...

Jau daugiau nei 10 metų kasdien patiriu Dievo veikimą savo gyvenime, matau, kaip Jis mane keičia ir daro panašesniu į Jėzų Kristų. Tapau emociškai stabilesnis ir labiau sukalbamas, lengviau priimu kritiką, gebu greičiau atsiprašyti ir atleisti. Dėl kasdienio bendravimo su Juo į mano širdį plūsta džiaugsmas, saugumo jausmas, ramybė ir atleidimas, o svarbiausia - stiprėja laukimas praleisti amžinybę kartu su mano Dievu ir Gelbėtoju.

Be visų šių nuostabių dalykų, Dangiškasis Tėvas mane apdovanojo nuostabia ir gražia žmona, kuri man yra lyg paties Dievo atvaizdas, gyvenantis mano namuose. Kartu mes mokomės mylėti vienas kitą ir kuo daugiau pasakoti kitiems žmonėms apie Dievo meilę, kurią Jis parodė viso pasaulio žmonėms, siųsdamas savo Sūnų Jėzų Kristų mirti už jų nuodėmes.

— Read more —
Contact me Learn more about Jesus

Similar stories