Vladas Charkovas

Vilnius, Lithuania

Tėvo laiškas

Ar kada nors esate gavę “Facebook” žinutę iš Dievo?.. Man teko…

Augau krikščioniškoje aplinkoje, todėl apie Dievą žinojau daug. Stengdavausi būti doru krikščionimi ir laikiausi įsitikinimo, kad geras ir Dievui priimtinas buvau tada, kai pavykdavo laikytis Dievo įsakymų.

Vis dėl to dvyliktos klasės pradžioje palūžau. Kad ir kaip stengiausi, niekaip nepavykdavo laikytis dviejų Dievo įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ bei „Nesvetimauk“. Dažnai pykdavomės su mama, o širdį draskė jaunatviški geiduliai. Galiausiai nusprendžiau, jog Dievo įsakymų neįmanoma įvykdyti, o tyro gyvenimo standartai man tiesiog nepasiekiami. Nusprendžiau visiškai atmesti krikščionybę.

Paskutiniais mokyklos metais pabėgau iš namų ir metus gyvenau su draugais. Nebelankiau bažnyčios, nustojau melstis ir skaityti Šv.Raštą. Tapau atviru maištininku. Pradėjau “mėgautis” ištvirkavimu su merginomis, rūkyti, vartoti narkotikus ir alkoholį. Praktikavau ir homoseksualius santykius. Buvau kaip pasiutęs šuo, paleistas nuo grandinės. Siekiau patirti kuo daugiau malonumų. 

Kurį laiką toks gyvenimo būdas man patiko, tačiau greitai ėmiau pastebėti tam tikrus „šalutinius“ poveikius. Žemyn sparčiai ritosi asmeninis dorovingumas ir elgesys apskritai. Atrodė, lyg iš šono stebėčiau savo paties drastišką moralinį degradavimą. Jaučiausi, lyg kažkas kitas verčia mane daryti tai, ko nenoriu. Tapau priklausomas nuo svaigalų. Neparūkęs „žolės“ negalėjau nei dienos su džiaugsmu užsiimti įprasta veikla ar tiesiog bendrauti su žmonėmis. Tai pat klausiau savęs, kodėl nesu laimingas, jei nusipirkau naują mašiną, patyriau seksualinių malonumų, gavau nemažai pinigų ir pan. Visi tie dalykai turėjo suteikti džiaugsmo ir laimės, tačiau juos gavęs, atvirkščiai – jaučiausi lyg patyręs nuostolį, o gyvenimas atrodė dar beprasmiškesnis.

Ėmiau trokšti pokyčių. Jaučiausi esąs nuodėmės vergas ir giliai viduje žinojau, kad man padėti gali tik Dievas. Svajojau apie širdies ramybę ir atleidimą už visą blogį, kurį padariau, tačiau nedrįsau kreiptis į Dievą, nes bijojau, kad atgailavęs, vėl sugrįšiu prie nuodėmingo gyvenimo būdo. Troškau visiško ir negrįžtamo pasikeitimo.

Kartą į „Facebook“ draugus mane pakvietė žymus Lietuvos kompozitorius, artimas Vytauto Kernagio draugas Gintautas Abarius. Tuo metu jis gyveno JAV. Gintautas manęs nepažinojo, tad šis pakvietimas buvo gana netikėtas. Žinojau, kad Gintas yra krikščionis, tad nusprendžiau jam atsiverti apie tai, kas slėgė mano vidų. Rašiau paprastai: “Jaučiuosi įklimpęs į purvą, nuo kurio norėčiau būti apvalytas, tačiau nežinau, kaip tą padaryti. Noriu grįžti pas Dievą, tačiau bijau, kad vėliau mano nuodėmės vėl nepasikartotų.” Iš esmės, troškau radikalaus gyvenimo “perkrovimo” ir atsidavimo Dievui, tačiau buvau įsitikinęs, kad prieš kreipiantis į Dievą su atgaila, pirmiausiai, turiu susitvarkyti savo gyvenimą pats.

Atsakydamas Gintautas man atsiuntė du laiškus, kuriuose rašė, kad Dievas myli mane taip, kaip myli savo Sūnų Jėzų, laukia manęs pas Jį sugrįžtant ir visada priims dėl to, ką Jo Sūnus padarė dėl manęs mirdamas ant kryžiaus ir trečią dieną prisikeldamas iš mirties. Ant kryžiaus Kristus buvo nubaustas vietoje manęs, už mane. Ten, ant Golgotos kalno, mano nuodėmės buvo visiškai sunaikintos. Gintas kvietė pasitikėti Dievo gailestingumu ir nebijoti atgailos prieš Jį, pripažinti savo nuodėmes, kurias Jis pažadėjo akimirksniu visas atleisti ir su džiaugsmu priimti, kaip tą padarė Tėvas savo sūnui paklydėliui (Luko evangelija 15 skyrius).

Savaitę gyvenau su daugybe minčių, kurias naujai užgimdė Ginto žodžiai. Pradėjau stipriai nujausti, kad ateina didelės permainos. 

Viena vakarą, grįžęs iš eilinio vakarėlio, susmukau prie savo lovos ir ėmiau raudoti. Negalėjau ištarti žodžiais, bet mintyse kartojau: “Atleisk, jog iššvaisčiau savo gyvenimą, kuris priklauso Tau”. Tą pačią akimirką patyriau, kad Dievas atleido visas mano nuodėmes! Siela tapo visiškai laisva nuo kaltės ir gėdos. 

Akimirksniu Biblija man tapo nuostabiausia knyga pasaulyje. Gintas rašė:” Biblija- tai Dievo meilės laiškas tau.”

Dievo jėga buvau radikaliai perkeistas. Per vieną naktį dingo noras rūkyti, gerti, keiktis, paleistuvauti, žiūrėti pornografiją. Jaučiausi taip, lyg ilgą laiką gyvenau stipriai apgautas ir staiga atradau tiesą. „Galiu būti laimingas be svaigalų! Galiu būti laimingas be ištvirkavimų! Galiu būti laimingas be pinigų! Galiu būti laimingas nepersistengdamas dėl savo išvaizdos ir nesistengdamas niekam įtikti!“ – visą naktį galvoje skambėjo šios ir kitos panašios mintys. 

Dabar žinau, jog šių pokyčių Autorius – Šventoji Dvasia. Buvau Kristaus meilės pagautas…

Jau daugiau nei 10 metų kasdien patiriu Dievo veikimą savo gyvenime, matau, kaip Jis mane keičia ir daro panašesniu į Jėzų Kristų. Nesu tobulas, tačiau kasdienė kova su savo nuodėmėm padeda man geriau pažinti neaprėpiamos Dievo malonės ir atleidimo gelmes, bei augina mano dėkingumą ir pasitikėjimą Juo. Dėl kasdienio bendravimo su Kristumi į mano širdį plūsta džiaugsmas, saugumo jausmas ir ramybė, o svarbiausia – stiprėja laukimas praleisti amžinybę kartu su mano Dievu ir Gelbėtoju.

— Read more —
Contact me Learn more about Jesus

Similar stories